Konferencija
Kova su korupcija. Problemos ir sprendimo būdai
2008-04-14
Kretingos muziejaus Baltojoje salėje vyko Klaipėdos, Telšių ir Tauragės apskričių savivaldybių politikų ir darbuotojų, atsakingų už korupcijos prevenciją, konferencija, kurią organizavo Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyba ir kurioje dalyvavo per 70 dalyvių.
Šilutės rajono savivaldybei šiame renginyje atstovavo mero pavaduotojas Jonas Jaunius, Kontrolės komiteto pirmininkė Albina Bumblauskienė, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Vincenta Bubilienė, Etikos komisijos pirmininkas Vytautas Laurinaitis, Administracijos direktoriaus pavaduotoja Regina Virginija Kondratavičienė ir Komunikacijos skyriaus vedėjas Romualdas Eglinskas.
Konferencijos dalyvius aktyviai dalyvauti diskusijose pakvietė STT Klaipėdos valdybos viršininkas Leonas Keniausis ir Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkas Leonas Barišauskas.
Renginį vedė Transparency International Lietuvos skyriaus direktorius Rytis Juozapavičius, kuris pateikė sociologinių tyrimų korupcijos klausimais Klaipėdos apygardoje (Klaipėdos, Telšių, Tauragės apskrityse) rezultatus. Tyrimo tikslas buvo atlikti korupcijos vertinimo ir paplitimo Lietuvoje monitoringą, įvertinti nuostatas, susijusias su korupcija, vaidmenį visuomenėje, suvokimą, išanalizuoti korupcinės patirties atvejus. Iš viso apklausta 1002 gyventojai ir 512 verslo įmonių vadovų, iš jų atitinkamai 159 ir 78 Klaipėdos apygardoje. Didžioji dalis respondentų, 60 proc. gyventojų ir 43 proc. įmonių vadovų, pasakė, kad korupcijos problema yra labai rimta. Tačiau 71 proc. gyventojų ir 85 proc. įmonių vadovų teigė, kad patys kyšio nedavė nė karto, o nors vieną kartą davė atitinkamai 28 proc. ir 12 proc. respondentų. Nė vienas įmonės vadovas neprisipažino, kad gavo kyšį per pastaruosius 5 metus, o 3 proc. gyventojų prisipažino, kad gavo kyšį. Didžioji dalis gyventojų mano (42 proc.), kad korupcijos mastai per paskutinius 5 metus padidėjo ir tik 7 proc. jų teigia, kad šiek tiek sumažėjo. Panašiai mano ir įmonių vadovai (atitinkamai 37 proc. ir 10 proc.). Gyventojai mano, kad labiausiai korumpuotos institucijos Lietuvoje yra: sveikatos apsauga 59 proc., policija 57 proc., Seimas 46 proc., teismai 44 proc., savivaldybės 27 proc., Vyriausybė 21 proc., teisėtvarka ir teisėsauga 16 proc., žemėtvarka, žemėtvarkos skyriai 11 proc., valstybės tarnautojai, valdininkai, valdžia 9 proc., politinės partijos, politikai 8 proc., prokuratūra 8 proc. Panašiai mano ir verslo vadovai. Visi respondentai patikimiausiu informacijos šaltiniu apie korupciją laiko televiziją (62 proc. gyventojai ir 46 proc. verslo įmonių vadovai).
Mykolo Romerio universiteto lektorius Valentinas Junokas, buvęs STT vadovas, kalbėjo apie politinę korupciją, pateikė jos apibrėžimo pavyzdžius, naudojamus pasaulinėje praktikoje. Tačiau Lietuvos įstatymuose politinės korupcijos sąvoka nėra apibrėžta ir įteisinta, nes tai priklauso nuo politikų valios. Jo manymu, politikų mėginimai sumažinti korupciją yra deklaratyvūs, reikėtų uždrausti politinių partijų finansavimo paramą, nesivadovauti principu: įstatymą galima apeiti vardan įstatymo vykdymo.
Valstybinės tarnybos etikos komisijos pirmininkė Jolanta Petkevičienė ir jos patarėjas Gediminas Sakalauskas supažindino su komisijos veikla. Patarė savivaldybėse sudaryti vieną, bet veiklią Etikos komisiją, nes šiuo metu daugelyje savivaldybių (taip pat ir Šilutės rajono) veikia po dvi komisijas, dirbančias pagal du skirtingus įstatymus (Vietos savivaldos ir Politikų etikos kodeksą). Į komisijų veiklą siūlė įtraukti aktyviausius bendruomenės, nevyriausybinių visuomeninių organizacijų narius. Paaiškino vietos politiko elgesį, kaip nesumaišyti viešus interesus su privačiais svarstant klausimus Tarybos posėdžiuose.
STT darbuotoja, Mykolo Romerio lektorė Nendrė Černiauskienė supažindino su savivaldybėse atliekamu darbu korupcijos prevencijos reikalais. Ji pažymėjo, kad savivaldybėse nėra vieningos sistemos atliekant korupcijos prevenciją: Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatas įgyvendina įvairių padalinių specialistai, ne visose savivaldybėse atliekama korupcijos rizikos, antikorupcinių programų įgyvendinimo analizė, arba tai daroma formaliai. STT praėjusiais metais atliko dviejų savivaldybių korupcijos rizikos vertinimą, tik kuriose neatskleidė. Iš 60 savivaldybių, tik 37 turi patvirtinusios Korupcijos prevencijos programas, 21 priemonių planus, 35 veikia Antikorupcijos komisijos, 2 turi įsteigtus etatus, o 10 savivaldybių visiškai niekas neįgaliotas koordinuoti korupcijos prevencijos reikalus.
Kretingos, Klaipėdos rajonų merai Valerijonas Kubilius, Vaclovas Dačkauskas, Šilutės rajono savivaldybės tarybos Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Vincenta Bubilienė ir kiti konferencijos dalyviai buvo aktyvūs: pateikė nemažai klausimų ir siūlė konkrečias priemones, kaip sustiprinti savivaldybėse korupcijos prevenciją. Apie tai, kad savivaldybės negalėtų korupcijos prevencijos reikalus pavesti Vidaus audito skyriams ar auditoriams (iš 60 savivaldybių 13 oje atsakingi minėto skyriaus darbuotojai) kalbėjo Neringos savivaldybės administracijos vyriausioji auditorė Vida Baltokienė. Anot jos, tam pritaria ir Vidaus auditorių asociacija. Asociacijos manymu, auditoriai gali tik stebėti, vertinti, o ne patys atlikti korupcijos prevencijos programos įgyvendinimą. Ji siūlė minėtą darbą pavesti Kontrolierių tarnyboms.
Konferencijos lektoriai pasiūlė susivienijus savivaldybėms kreiptis į Lietuvos savivaldybių asociaciją, Seimą ir Vyriausybę dėl deleguotų funkcijų ir lėšų skyrimo korupcijos prevencijai savivaldybėse. Valstybė, įstatymu reikalaudama įgyvendinti korupcijos prevencijos priemones, turi užtikrinti ir finansavimą etatams išlaikyti, o ne palikti tai tik savivaldybėms.
Komunikacijos skyriaus vedėjas Romualdas Eglinskas